Kuo decentralizuotos keityklos skiriasi nuo įprastų keityklų?

Paprasčiausias būdas įsigyti kriptovaliutų yra centralizuotose keityklose. Jos vartotojams suteikia galimybę be didesnio vargo įsigyti norimą kriptovaliutą, sumokant tiesiogiai iš banko sąskaitos. Pirmą kartą atsiradus tokioms keitykloms, tai atrodė puikus ir paprastas būdas savo piniginę papildyti kriptovaliutomis. Vis dėlto 2014 m. viena didžiausių tuometinių kriptovaliutų keityklų „Mt. Gox“ nukentėjo nuo kibernetinės atakos. Buvo pavogta daugiau nei 850,000 BTC. 2015 m. programišių auka tapo ir „Bitstamp“. 2017 m. savo veiklą baigė „BTC-e“, o „QuadrigaCX“ apšvarino jos įkūrėjas.

Žinoma, ne visos centralizuotos keityklos sulaukė tokio likimo. Šiais laikais dauguma jų yra apsidraudusios nuo atakų. Visgi yra kitų neigiamų aspektų. Pavyzdžiui, centralizuotos keityklos renka informaciją apie savo klientus, kadangi norint naudotis jos teikiamomis paslaugomis, kompanijai reikia nusiųsti savo asmens dokumentą. Vartotojams taip pat tenka pasitikėti kompanijos atsakingumu, o tai prieštarauja kriptovaliutų pasaulio propaguojamoms vertybėms.

Progresuojant išmaniųjų kontraktų plėtrai, buvo sugalvotas sprendimas: kriptovaliutų keitykla, vykdanti savo veiklą decentralizuotai blokų grandinėje. Daugiau apie išmaniuosius kontraktus galite paskaityti čia.

Decentralizuotų keityklų privalumai

Decentralizuotos keityklos yra paremtos labai komplikuotais išmaniaisiais kontraktais, tačiau jų tikslas yra paprastas: suteikti likvidumą bet kam, kas nori mainyti kriptovaliutas. Vienas populiariausių decentralizuotų keityklų pavyzdžių yra „Uniswap“. „Uniswap“ veikia „Ethereum“ blokų grandinėje ir vartotojams leidžia mainyti „Ethereum“ tinklo žetonus.

Decentralizuotos keityklos turi tam tikrų pranašumų, lyginant su centralizuotomis keityklomis. Jos nerenka duomenų apie vartotojus, kadangi jiems nereikia siųsti savo asmens dokumento, norint naudotis keitykla. Jos taip pat suteikia galimybę vartotojams uždirbti pasyvias pajamas, jeigu jie palaiko kriptovaliutų mainymo procesą (plačiau apie tai vėliau). Galiausiai, decentralizuotų keityklų kodas yra atviras, todėl vartotojai gali peržiūrėti kodą ir patvirtinti keityklos patikimumą.

Decentralizuotų keityklų trūkumai

Vis dėlto decentralizuotos keityklos turi ir šiokių tokių trūkumų. Pavyzdžiui, tranzakcijos yra neatšaukiamos. Jos taip pat leidžia mainyti tik tam tikro tinklo žetonus, kaip minėjome anksčiau, „Uniswap“ leidžia mainyti tik „Ethereum“ tinklo žetonus. Decentralizuotose keityklose taip pat pasirodo projektai, kurių neįmanoma įsigyti centralizuotose keityklose, todėl pasitaiko žetonų, kurių kūrėjai nori išvilioti investuotojų pinigus.

Kaip veikia decentralizuotos keityklos?

Decentralizuotų keityklų veikimas yra paremtas dviejom inovacijom: likvidumo baseinais ir automatizuotu kainos nustatymu.

Likvidumas suteikia vartotojams galimybę iškeisti vieną kriptovaliutą į kitą. Kaina automatiškai yra nustatoma, remiantis komplikuotais išmaniaisiais kontraktais, kurie kontroliuoja tam tikros kriptovaliutos poros kainą. Kaina keičiasi pagal rinkos paklausą ir pasiūlą.

Kaip ir minėjome anksčiau, decentralizuotų keityklų vartotojai turi galimybę uždirbti pasyvias pajamas. Vartotojai gali kriptovaliutų porą įdėti į likvidumo baseiną. Tokiu būdu tai kriptovaliutų porai yra suteikiamas likvidumas ir vartotojai gali mainyti šią porą. Likvidumą suteikiantys vartotojai gauna dalį sumos, kurią sumoka vartotojai už keitimo mokestį. Trumpai tariant, tie, kurie leidžia naudoti savo turtą likvidumui suteikti, uždirba kotiruotojo mokestį. Šis procesas yra vadinamas yield farming.